Sodo paruošimas vasaros sezonui: ką verta žinoti?

Sodas – gyvybės šaltinis

Kiekvienas sodas – mažas pasaulis, kuriame gyvena ne tik augalai, bet ir gyvūnai. Sunku patikėti, bet viename sode gali ne tik augti tūkstančiai augalų, bet ir gyventi daug gyvūnijos – pradedant nelauktais kurmiais, baigiant dainas dovanojančiais paukšteliais. Vienus gyventojus stengiamės išvyti įvairiausiais būdais ir priemonėmis, kitus sąmoningai kviečiame kurdami jiems namus. Turbūt ne vieną sodininką ar daržininką erzina ne vietoje kurmių išraustos žemės. Kauburėliai ne tik gadina bendrą sodybos vaizdą, bet ir trukdo rūpintis veja ar net praeiti neužkliuvus. Tokiais atvejais savininkai įtaiso įvairiausius kurmius atbaidančius prietaisus, kad šie kraustytųsi rausti kitur. Lauktais svečiais sode gali būti laikytini paukšteliai. Šiems savo sodybose statome lesyklėles ar net inkilus, kad kasryt galėtume mėgautis jų švilpavimu. Be abejo, šiais sodo gyventojais džiaugiamės daugiausiai pavasarį, kuomet jų čiulbėjimas pranašauja gamtos budimą, o ne rudenį, kai nulesiojamos taip saldžiai prisirpusios trešnės. Jei pavasarį laukdami paukštelių kalame jiems inkiliukus, tai rudenį saugodami savo derlių ant vaismedžių ir vaiskrūmių traukiame tinklelius. Kaip be būtų, sodas visuomet pilnas gyvybės.

Pirmieji darbai sode: nuo ko pradėti

Turbūt kiekvienam pradedančiajam sodininkui rūpimiausias klausimas – nuo ko pradėti. Rodos darbų tiek daug, kad net neaišku ko imtis pirmiausiai. Štai jums šiokia tokia špargalkė, nuo ko pradėti vos išaušus pavasariui:

norėdami paruošti augalus naujam sezonui, pirmiausiai, pradėkite nuo tręšimo. Pavasarį rekomenduojama tręšti azoto turinčiomis trąšomis. Trąšos ne tik suteikia augalams reikiamų maistinių medžiagų, bet ir gali apsaugoti nuo dalies ligų ar kenkėjų.
nepersistenkite genėdami. Dauguma nepatyrusių sodininkų norėdami palengvinti medžių ir krūmų dalią juos negailestingai apgeni. Nepamirškite ir to, kad pradėti genėti geriausiai tada, kai medžiai dar nepabudę, neišleidę pumpurų.
kol augalai nepradėję vegetuoti, kol dar miega žiemos miegu, reikia pasirūpinti jų apsauga nuo kenkėjų. Ypač vynuogių, obelų, vyšnių, kriaušių. Ko gero, geriausia priemonė nelauktiems kenkėjams ir ligoms naikinti – vario sulfato tirpalas.
be abejo, išaušus pavasariui galite tiesiog apsitvarkyti. Neretai net ir rudenį susitvarkyti plotai pavasarį tvarkomi, mat per žiemą gali prikristi ir vėjo, sniego nulaužtų šakelių, lapų.
pavasaris – metas sėti įvairiais daržoves! Nemaža dalis daržovių sėjama specialiose daigyklose vasario-balandžio mėnesiais. Vėliau, namuose kiek paaugę, bent du tikruosius lapus išleidę daigeliai persodinami į erdvesnius vazonus reikalingais tarpais. O sušilus orams apie balandį-gegužę paaugę sodinukai perkeliami į šiltnamius ar lysvutes.

Kada sodinti ir sėti?

Nors vaiskrūmius ir vaismedžius sodinti galima tiek rudenį, tiek pavasarį, mes rekomenduojame to imtis visgi, metų pradžioje. Pavasarį pasodinti medeliai ir krūmai geriau prižiūrimi, tinkamai laistomi, todėl geriau ir greičiau prigyja ir spėja sukaupti reikalingų maistinių medžiagų žiemai kiekį. Lietuvoje bene populiariausios obelys, kriaušės, vyšnios ir slyvos. Vykstant klimato kaitai ir šylant klimatui lietuviai neretai sėkmingai prisijaukina ir abrikosus, persikus. Serbentai, agrastai, avietės – vis dar vaiskrūmių karaliai. Be jų mūsų šalies sodybose vis dažniau galime aptikti aktinidijų, aronijų, sedulų, dygliuotojo ožekšnio, šilauogių.

Tiek vaismedžiai, tiek vaiskrūmiai pavasarį turi būti pasodinti iki vegetacijos pradžios, tai yra kol nepradėjo krauti pumpurų. Kiekvienais metais laikas gali šiek tiek skirtis, tačiau orientuotis reikėtų į kovo-balandžio mėnesius. Daugelio vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimas panašus – į maždaug 80 cm pločio ir 50 cm gylio duobutę vaismedžiams ir 40 cm pločio ir 25 cm gylio duobutę vaiskrūmiams (jei žemė nederlinga – galima paruošti kiek didesnę duobutę) rekomenduojame įberti kokybiško komposto. Jei dirvožemis smėlingas, galima įmaišyti durpių. Sodinant taip pat galima įberti į duobę su žemėmis kompleksinių trąšų – taip augalas greičiau ir geriau pasisavins jam reikalingas maistines medžiagas. Trąšos ne tik aprūpina augalus maistinėmis medžiagomis, bet ir padeda apsisaugoti nuo kenkėjų, prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Nepamirškite, kad naująją žemę turite gausiai – maždaug kibiru vienai duobutei – palaistyti. Sodindami vaismedžius ar vaiskrūmius jokiu būdu neužlenkite šaknų, nes jie gali nepridygti, o jei šaknys per ilgos, geriau jas apkarpyti. Pasodinus apspaudykite žemę aplink – joje negali likti jokių oro tarpų, dar kartą, tik šiek tiek saikingiau, palaistykite. Vasarą rekomenduojame sodinukus laistyti bent kartą per savaitę. Jei sodinate daugiau nei vieną sodinuką, nepamirškite, kad kiekvienas medelis turi turėti pakankamai vietos – 4-5 m medžiai ir 1-2 m krūmai. Pasodinti medeliai ir krūmeliai taip pat genimi. Jei medeliai dar nėra suformavę vainikėlio, tuomet rekomenduojame palikti maždaug 80-90 cm aukščio stiebelį. Sodinukų, kurių šakelės tesiekia 60-70 cm nereikia genėti. Agrastus ir serbentus rekomenduojame kirpti virš žemės paliekant 2-3 pumpurus. Prieš vegetaciją vaiskrūmius ir vaismedžius rekomenduojama nupurkšti specialiais mišiniais nuo ligų ir kenkėjų.

Tiems, kas turi šiltnamį ar galvoja apie derlių lysvėse derėtų suklusti. Vasario-kovo pirmojoje pusėje į daigyklas derėtų pasėti paprikas, čili pipirus, baklažanus. Kiek vėliau, kovo viduryje-pabaigoje svogūnus (auginamus iš sėklų), porus, pomidorus, žemuoges, braškes, salierus. Išaušus balandžiui pats metas sėti agurkus, kopūstus, moliūgus, salotas. Sušilus orams iki tinkamos temperatūros, vidutiniškai maždaug 12-14 laipsnių šilumos, sėją galima pradėti ir lauke.